- bandšunis
- bañdšunis sm. (1) 1. bandos, kaimenės šuo: Jam gera ganyti – turi gerą bañdšunį Grk. Vaikai išejo į Ventą maudytis, ir išbėgo su jais namų bandšunis M.Valanč. ^ Valkiosis kaip bañdšunis po laukus Užv. 2. Skr, Rs menk. apie išdykaujantį paauglį, eibininką: Užkabinėja žmones tokie bañdšuniai Skdv. Bañdšuniai obuolius šiąnakt nukrėtė Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.